Vytauto Mačernio "Paukščiai"
...Ir jiems nutūpti žemė per maža.
Išdidūs ir sparnais nubraukdami žvaigždes
Ir nepavargę niekada
Išdidūs ir sparnais nubraukdami žvaigždes
Ir nepavargę niekada
Per šaltas, dideles dangaus erdves
Kaskart platėjančiais sparnais
Manieji paukščiai skrenda amžinai.
Kaskart platėjančiais sparnais
Manieji paukščiai skrenda amžinai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą